- žirgčioti
- žìrgčioti, -ioja, -iojo intr. DŽ, NdŽ, OGLII48, Rs, žirgčióti, -iója, -iójo 1. eiti dideliais žingsniais: Par žirnieną žìrgčiodamas eina J. Atjoja svotai atsileliuoja, par pupieną pupsėdami, par žirnieną žirgčiódami JV237. Didelis toks kaži kas žirgčió[ja] Krš. Ar nemoki žmoniškai eiti, ko čia žirgčióji? Vlkj. Priešais ją nusileidžiančioje saulėje žirgčiojo ilgakojis vyras, kurio iš pradžių ji nepažino A.Vaičiul. 2. skėstis į šalis, žargstytis: Jos kojos slidinėjo ir žirgčiojo rš. 3. prk. staipytis, kraipytis: Priklu buvo žiūrėt, kaip ji žìrgčiojo prieš vyrus Skr. \ žirgčioti; užžirgčioti
Dictionary of the Lithuanian Language.